Istorija

• 1998 m. Kauno savivaldybė pradėjo bendradarbiauti su architektu Eugenijumi Miliūnu, pavesdama jam projektuoti naujus sporto rūmus Kalniečių parke, nes Kauno sporto halė neatitiko Eurolygos keliamų techninių reikalavimų. Tačiau vėliau nutrūkus projekto finansavimui, šios vietos atsisakyta, imta ieškoti kitų vietų arenai.

• 2004 m. po ilgų diskusijų  areną nuspręsta statyti Nemuno saloje.

• 2008 m. rugpjūtį konkurso būdu buvo išrinktas projekto rangovas bendrovė „Vėtrūna“.

• 2008 m. rugsėjo 26 d. Nemuno saloje buvo iškilmingai įkasta kapsulė, simbolizuojanti Kauno sporto arenos statybų pradžią.

• 2010 m. sausio 18 d. pasirašyta Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje valdymo ir naudojimo koncesijos sutartis.

• 2010 m. kovo 18 d. arenai suteiktas Žalgirio vardas.

• 2011 m. rugpjūčio 18 d. iškilmingai atidaryta „Žalgirio“ arena.
  
• 2011 m. gruodį „Žalgirio“ arena pripažinta metų sporto infrastruktūros objektu Sporto vadybos apdovanojimuose „Penki Olimpiniai žiedai".
  

  
Kapsulės įkasimo Nemuno saloje iškilmės. 2008 m.

Siekiai

Tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti kultūrinę (pramoginę) ir sportinę aplinką, organizuojant aukšto lygio renginius, suteikiant galimybę vystyti turizmą, sportinį turizmą, pagerinti Kauno regiono gyvenamąją aplinką ir gyvenimo kokybę.

Misija – aktyviai vystyti ir tobulinti Lietuvos sportinę bei kultūrinę aplinką, organizuojant aukščiausio lygio renginius. Kuriame galimybę plėtoti šalyje turizmą ir gerinti Lietuvos žmonių gyvenimo kokybę.

Vizija – siekti, kad „Žalgirio“ arena taptų ryškiausiu Rytų Europos traukos centru sporto ir kultūros renginiams, kurie skatintų Lietuvos ir užsienio gyventojų aktyvų poilsį. Mes siekiame tęsti legendą.

Įdomūs faktai

• Didžiausia arena ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Bendras arenos plotas – 40 000 m². Sporto renginių metu arena gali talpinti nuo 12 300 iki 15 688 žiūrovų, koncertų – nuo 2 574 iki 17 500, cirko – iki 15 400 žiūrovų.

• Išskirtinai gera akustika, moderniausios technologijos arenos viduje, suteikiančios galimybę organizuoti aukščiausios klasės renginius. Siekiant išvengti garso atspindžių, sumontuotos dviejų sluoksnių pakabinamos lubos, stogas išklotas akustine ir stiklo vata, įrengtos akustinės užuolaidos. Lietuvos arenose tai unikalūs sprendimai.

• „Žalgirio“ arenoje pakabintas didžiausias tokio tipo informacinis kubas Skandinavijos ir Baltijos šalyse. Kubas ne tik įspūdingo dydžio, bet ir pačių naujausių, kokybiškiausių technologijų. Viena „Žalgirio“ arenos kubo plokštuma yra apie 21,5 m² ploto. Vilniuje kubas mažesnis daugiau nei dvigubai, o Šiauliuose – kone trigubai.

• „Žalgirio“ arena – legendinės „Žalgirio“ komandos, rungtyniaujančios stipriausioje Europos krepšinio lygoje, namų arena.